Tuesday , September 26 2017
Pagrindinis / Gyvenimas / ŠIAULIŲ „AUŠROS“ MUZIEJAUS LEIDINYS BUS PRISTATYTAS TARPTAUTINĖJE VILNIAUS KNYGŲ MUGĖJE

ŠIAULIŲ „AUŠROS“ MUZIEJAUS LEIDINYS BUS PRISTATYTAS TARPTAUTINĖJE VILNIAUS KNYGŲ MUGĖJE

Šių metų vasario 23 dieną 12.00 valandą Vilniaus knygų mugėje (Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO, Laisvės per. 5, Vilnius) konferencijų salėje 5.2 vyks Šiaulių „Aušros“ muziejaus leidinio – tarptautinės parodos „Nepriklausomų valstybių – Lietuvos ir Latvijos – kūrėjai Mintaujos gimnazijoje“ knygos pristatymas. Dalyvaus Raimundas Balza, Virginija Šiukščienė (Šiaulių „Aušros“ muziejus), dr. Gints Putikis (G. Eliaso Jelgavos istorijos ir meno muziejus), Ernestas Vasiliauskas (Klaipėdos universitetas).

Artėjantys dviejų kaimyninių šalių – Lietuvos ir Latvijos – Nepriklausomybių 100-mečių jubiliejai, kurie bus minimi 2018 m., paskatino atkreipti dėmesį į išskirtinę švietimo instituciją – Mintaujos (dabar Jelgava, Latvija) gimnaziją, kurioje mokėsi būsimieji Latvijos Respublikos Prezidentai Janis Čakstė ir Albertas Kviesis, Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona, Ministrai Pirmininkai: Mykolas Sleževičius, Vytautas Petrulis, Juozas Tūbelis, Vladas Mironas bei gausus būrys abiejų šalių politikos, ekonomikos, mokslo, kultūros ir meno atstovų, darbu ir kūryba prisidėjusių prie abiejų šalių suklestėjimo.

Tarptautinė paroda
Tarptautinė paroda

Šiaulių „Aušros“ muziejus inicijavo projektą, kurio tikslas – muziejinėmis priemonėmis – paroda ir knyga – per Mintaujos gimnazijos moksleivių likimus papasakoti Lietuvos ir Latvijos kelią į Nepriklausomybę, perteikti nepriklausomų valstybių istorijos fragmentus.

Parodą parengė, eksponatus atrinko ir tekstus sukūrė Virginija Šiukščienė (parodos koncepcijos autorė ir projekto vadovė), dr. Gintas Putikis (G. Eliaso Jelgavos istorijos ir meno muziejus), Birutė Lukošiūtė, Gabrielė Jasiūnienė. Paroda ir knyga parengtos lietuvių ir latvių kalbomis, tekstų vertėja ir konsultantė – Šiaulių universiteto docentė dr. Regina Kvašytė. Parodoje eksponuojami originalūs eksponatai ir eksponatų kopijos iš 29 (20 – Lietuvos ir 9 Latvijos) atminties institucijų ir 7 privačių archyvų bei kolekcijų.

Paroda pradedama Mintaujos gimnazijos istorija, pristatomos ryškiausios XIX a. II p. asmenybės: gimnazijos mokiniai – žymiu tautosakininku, publicistu tapęs Krišjanis Baronas, latvių teatro tėvu vadinamas Adolfas Alunanas, gimnazijos mokytojas Jonas Jablonskis, skleidęs lietuvišką dvasią, apie save būręs lietuvius gimnazistus ir daręs įtaką jų nuotaikoms ir tolesnio kelio pasirinkimui. J. Jablonskio aplinkoje prieglaudos ieškojo ir 1893 m. į Mintaują vikaru paskirtas Juozas Tumas-Vaižgantas. J. Jablonskis į Mintaują parkviesdino rašytoją Liudviką Didžiulienę-Žmoną, kuri įkūrė lietuvybės židiniu tapusį moksleivių pensioną, globojo lietuvius moksleivius. Lietuviai gimnazistai Mintaujoje būrėsi į būrelius ir draugijas, iš kurių garsiausia – „Kūdikio“ draugija, veikusi 1890–1899 m. Draugijos nariai kartu su kitais gimnazistais 1896 m. aktyviai pasipriešino rusinimo politikai – gimnazijos vadovybės vertimui melstis rusų kalba, dėl to dalis moksleivių buvo pašalinti iš gimnazijos be teisės į ją sugrįžti.

Iš gausaus Mintaujos gimnazijos moksleivių būrio išskirti svarbiausi abiejų šalių Nepriklausomybės laikotarpio politikos veikėjai – Prezidentai A. Smetona, J. Čakstė, A. Kviesis, Lietuvos Ministrai Pirmininkai: M. Sleževičius, Ernestas Galvanauskas (mokėsi Mintaujos realinėje gimnazijoje), V. Petrulis, J. Tūbelis, V. Mironas, latvių politikai Frydrichas Vesmanis ir Francis Trasunas. Vienas iš žymiausių lietuvių tautinio atgimimo veikėjų – Jonas Šliūpas – pristatomas kaip bendros abiejų tautų valstybės kūrimo ideologas ir iniciatorius. Kaip asmenybė, vienijusi abi tautas, pristatomas lietuvis kunigas Kazimieras Jasėnas. Baigęs Mintaujos gimnaziją, tolimesnį savo gyvenimą jis susiejo su Latvija: kunigavo įvairiose parapijose, statė katalikų bažnyčias, leido knygas, mokytojavo Mintaujos gimnazijoje. Paroda baigiama dviejų buvusių gimnazistų, dailininkų – lietuvio Petro Kalpoko ir latvio Gederto Eliaso – asmenybių ir kūrybos pristatymu.

Paroda šiuo metu (iki 04-23) eksponuojama Šiaulių „Aušros“ muziejuje.

Didžioji dalis parodos eksponatų yra pateikta parodos knygoje, kuri bus pristatyta Vilniaus knygų mugėje.

Informaciją teikia Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja Virginija Šiukščienė tel. 8 41 524398, 8672 211 52, pavaduotoja@ausrosmuziejus.lt.

Taip pat skaitykite

Chaimo Frenkelio vila

KOVO 11-ĄJĄ – LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS ATKŪRIMO DIENOS IR „AUŠROS“ MUZIEJAUS 94-ŲJŲ ĮKŪRIMO METINIŲ MINĖJIMAS

Šių metų kovo 11 dieną, šeštadienį, 14.00 valandą Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) ...