Antradienis , 31 kovo 2020
Pagrindinis / Gyvenimas / ŽOLINĖS TRADICIJOS ATGYJA PO MALŪNO SPARNAIS

ŽOLINĖS TRADICIJOS ATGYJA PO MALŪNO SPARNAIS

2016 m. rugpjūčio 15 dieną, pirmadienį, 17.00 valandą Šiaulių „Aušros“ muziejaus Žaliūkių malūnininko sodyboje (Architektų g. 73, Šiauliai) vyks tradicinė Žolinės vakaronė. Susirinkusiųjų į malūnininko sodybą lauks šventinės Žolinės apeigos, šviežiai iškepta ruginė duona, smagi muzika, dainos, šokiai, edukaciniai užsiėmimai ir įvairios pramogos. Dalyvaus Žemaitijos nacionalinio parko folkloro ansamblis ,,Platelē“ (vad. Aivaras Alminas) ir Šiaulių r. savivaldybės kultūros centro Raudėnų filialo ir Raudėnų mokyklos jungtinis folkloro ansamblis „Gerviki“ (vad. Jovita Lubienė). Įėjimas – 0,50 Eur. Vaikams iki 7 metų – nemokamai.

Žolinės šventė – tarsi simbolinis slenkstis tarp vasaros ir rudens, susijęs ne tik su krikščioniškąja tradicija, bet ir žymintis svarbių vasaros darbų pabaigą. Nuo seniausių laikų ši šventė – tai padėka už visas vasaros gėrybes, mat tuo metu baigdavosi rugiapjūtė, o po pabaigtuvių susirinkdavo visa giminė. „Kas per Žolinę neviešės, tas visą gyvenimą laimės neturės“, – byloja liaudies išmintis, raginanti laikytis papročių ir per Žolinę susitikti su giminėmis. Šiais laikais senosios tradicijos yra primirštos ir Žolinė dažnam reiškia tiesiog dar vieną nedarbo dieną.

UŽGAVĖNIŲ ŠVENTĖJE PO MALŪNO SPARNAIS
Nuotr. Rolando Parafinavičiaus.

Prisiminti ar sužinoti Žolinės papročius šiauliečiai ir miesto svečiai kviečiami į Žaliūkių malūnininko sodybą, kur galės pabūti su giminaičiais, draugais, senais ir naujais pažįstamais, aplankyti žolynų turgelį, paragauti kvapnios septynių žolelių arbatos ir, žinoma, naujojo derliaus ruginės duonos. Kiekvienais metais šiai šventei pirmą kartą malūnininko troboje kepama ką tik nupjautų ir iškultų rugių duona, kuria vaišinami atėjusieji.

Lietuvoje dar prisimenamas paprotys Žolinės dieną neštis į bažnyčią pašventinti puokštę lauko, darželio gėlių, javų ir žolynų, simboliškai dėkojant už metų derlių. Pašventinta ir sudžiovinta puokštė laikoma prie šventųjų paveikslų ar kitoje garbingoje namų vietoje. Šių žolynų dedama į pamatus statant naują namą, jais smilkomi namai prieš audrą ar sunegalavus gyvuliui, užplikoma ir geriama arbata sveikatai stiprinti. Atvykę į Žolinės vakaronę sužinos, ką reikia sudėti į žolynų puokštę, kad visi ateinantys metai būtų sėkmingi – juk kiekvienas nuskintas augalas turi savo reikšmę. Taip pat pagal tos dienos orus galima spėti, koks bus ateinantis ruduo. Sakoma, jei bus graži Žolinė, bus gražus ir ruduo.

Šventėje susirinkusius džiugins ir kartu padainuoti bei pašokti kvies du folkloro ansambliai. Jovitos Lubienės vadovaujamas ansamblis „Gerviki“ muziejaus lankytojams jau pažįstamas iš ankstesnių švenčių, o Lietuvoje gerai žinomas žemaičių folkloro ansamblis ,,Platelē“ į Žaliūkių malūnininko sodybą atvyksta pirmą kartą. Šis kolektyvas gyvuoja ir populiarina žemaičių tradicijas jau daugiau nei du dešimtmečius ( nuo 1994 m.). Ansambliui vadovauja Aivaras Alminas, jam talkina žmona Aliona Alminienė.

Kolektyvas atlieka autentiškas, žemaitiškas dainas, kurios atspindi glaudų ryšį su gimtąja žeme ir tautos papročiais. Jų programoje skamba Platelių krašto dainos, senosios kartos dainininkių S. Šoblinskaitės, M. Kaniavienės, S. Laivienės, ir kt. kūriniai. Ansamblis gerai žinomas ne tik savame krašte, bet ir Lietuvoje, yra ne kartą koncertavęs užsienyje: Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Lenkijoje.

Renginio organizatorė – Žaliūkių malūnininko sodyba. Rėmėjos: LR kultūros ministerija, LR kultūros taryba, Šiaulių miesto savivaldybė.

Informaciją teikia Šiaulių „Aušros“ muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja Sigita Milvidienė, tel. (8 41) 21 11 98.

Taip pat skaitykite

Kelionė į Kretą: jūsų atostogų vadovas

Kretos sala turi labai seną istoriją. Bronzos amžiuje tai buvo priešheleninės Mino civilizacijos namai. Kurį ...