GEDULO IR VILTIES DIENĄ ŠIAULIŲ „AUŠROS“ MUZIEJUJE – PUTVIŲ ŠEIMOS TREMTIES ŽENKLAI

2016 metų birželio 14 dieną, antradienį, 15.00 valandą Chaimo Frenkelio viloje (adresas Vilniaus g. 74, Šiauliai) eksponuojamoje parodoje „Gamtos poezija Julijos Daniliauskienės karpiniuose“ vyks Gedulo ir vilties dienos minėjimas. Renginyje bus pristatytas Pūtvių šeimos tremties epistolinis palikimas, koncertuos Šiaulių kultūros centro choras „Tremtinys“ (vadovas Romas Pečeliūnas). Renginys nemokamas.

Pūtvių šeimos tremties dokumentus neatsitiktinai pasirinkta pristatyti tremtinės, tautodailininkės Julijos Daniliauskienės (mergautinė pavardė – Putvytė) karpinių parodoje, kurioje eksponuojamas ir 1990 m. sukurtas darbų ciklas „Atmintis“, skirtas 1941 m. birželio 14-osios trėmimams atminti.

J. Daniliauskienė gimė 1926 m. Šilo Pavėžupio dvare (Kelmės r.) Darijos Zubovaitės-Pūtvienės ir agronomo, buv. Juozo Tūbelio vyriausybės žemės ūkio ministro, Stasio Pūtvio šeimoje. Be jos šeimoje augo sesuo Aleksandra ir brolis Rymantas. Senelis Vladas Putvinskis-Pūtvis buvo 1919 m. įsteigtos Šaulių sąjungos pirmininkas, senelė Emilija Putvinskienė-Pūtvienė – Moterų šaulių garbės vadė. Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomas Vlado Putvinskio-Pūtvio ir jo šeimos archyvas 2009 m. buvo įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą. Archyve per 3000 eksponatų, datuojamų XIX a. pab. – XX a. I p.

2008 m. J. Daniliauskienė perdavė Šiaulių „Aušros“ muziejui jau kitos, XX a. II p., Pūtvių kartos archyvą, kuris ir pristatomas jos darbų parodoje. Šiame archyve – 250 eksponatų – skaudžios Pūtvių šeimos praeities istorinių šaltinių. Tai Darijos Zubovaitės-Pūtvienės, Julijos ir Aleksandros Pūtvyčių, Tatjanos Zubovienės tremties epistolinis palikimas: tremtyje ir į tremtį rašyti laiškai, atsiminimai, eilėraščiai.

1940 m. birželį sovietams okupavus Lietuvą, liepos 12 d. Stasys Pūtvis buvo suimtas ir įkalintas Šiaulių kalėjime. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, 1941 m. birželį jis su kitais politiniais  kaliniais buvo išvežtas į Rusiją, mirė 1942 m. balandžio 4 d. Gorkio kalėjime. Žmona Darija Zubovaitė-Pūtvienė su dukterimis Julija, Aleksandra ir sūnumi Rymantu 1941 m. birželio 14 d. ištremta į Rusiją, Altajaus kraštą, o 1942 m. –  į Lenos žiočių salą – Muostachą. 1947 m. šeimai buvo leista persikelti į Jakutską. Tik 1956 m. D. Zubovaitė- Pūtvienė ir jos vaikai  grįžo į Lietuvą.

Muziejuje saugomame archyve – Darijos Zubovaitės-Pūtvienės tremtyje rašyti laiškai į Lietuvą: anytai Emilijai Pūtvienei, mamai Tatjanai Zubovienei, giminėms Žmuidzinavičiams (likimo paradoksas – gyvenusiems Putvinskio g., Kaune). Jaudina Julijos ir Aleksandros Pūtvyčių laiškai, rašyti XX a. 5 deš. šaltoje Jakutijos žemėje, kai šeima buvo išvežta prie Laptevų jūros ir išskirstyta į skirtingas vietoves: Tiksį, Kiusiurą, Arangastachą, Bykovą. Laiškai, daugiausia rašyti mamai D. Zubovaitei-Pūtvienei, būdavo perduodami iš rankų į rankas, dedami į baržas, atplaukusias paimti žuvies ir buvusias vieninteliu ryšiu su išoriniu pasauliu. Vokai dažnai buvę suklijuoti iš laikraščio skiaučių ar apsiūti medvilniniu siūlu. Telegrama, siųsta T. Zubovienės dukrai D. Zubovaitei-Pūtvienei į Bykovą, parašyta ant lapo, išplėšto iš knygos. Nemažai išlikę ir T. Zubovienės laiškų, rašytų iš Šiaulių dukrai D. Zubovaitei-Pūtvienei, kuriuos ji, kartu su vaikų rašytais laiškais, išsaugojo visus rūsčius tremties metus.

Darijos Zubovaitės-Pūtvienės atsiminimuose „Išsiskyrimas“, užrašytuose XX a. 6–9 deš., atsiskleidžia 1941 m. tremtinių šeimos išsiskyrimo tragedija, skausmas ir netektys, tėvynės ilgesys ir viltys sugrįžti.

Paroda „Gamtos poezija Julijos Daniliauskienės karpiniuose“ Chaimo Frenkelio viloje veikia iki 2016 m. birželio 19 dienos.

Informaciją teikia Šiaulių „Aušros“ muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Birutė Lukošiūtė, tel. (8 41) 52 43 91.