Grūdinės kultūros sudaro žmogaus žemės ūkio pamatus. Grūdai vaidina esminį vaidmenį žmogaus mityboje, jie naudojami gyvulių pašarams ir eilėje pramonės šakų. Be gerai išvystyto grūdų ūkio gyvulininkystės raida yra neįmanoma. Pasiekti stabilius didelius derlius galima tik su kokybiškais grūdais, todėl grūdų kokybės tyrimas tampa ypač aktualus.
Grūdai, patenkantys į grūdų saugojimo arba perdirbimo įmones, turi tam tikrus kokybės rodiklius. Pirmiausia tai spalva, kvapas, skonis, drėgnis ir užterštumas. Šie rodikliai nustatomi, įvertinant grūdų kokybę. Į privalomųjų rodiklių grupę įeina tokie grūdų kokybės rodikliai, kurie yra būdingi tik tam tikroms kultūroms arba grūdų partijoms, turinčioms tam tikrą paskirtį. Privalomais rodikliais yra stikliškumas, grūdų glitimo kiekis ir kokybė, smulkių grūdų kiekis, grūdų stambumas ir procentinė branduolio dalis. Į papildomų rodiklių grupę įeina cheminės grūdų sudėties rodikliai, mikroorganizmų sudėtis, fermentų aktyvumas ir t. t.
Grūdų masė, pasižyminti vienodais išoriniais požymiais ir kokybės rodikliais vadinama grūdų partija – tai atskiras vienetas transportuojant, perdirbant ir laikant grūdus. Tam, kad būtų nustatyta kiekvienos partijos kokybė, atliekamas grūdų kokybės tyrimas, kurio metu partijoje tiriamas nedidelis grūdų ėminys. Ėminių atrinkimas yra vienas svarbiausių ir atsakingiausių grūdų kokybės nustatymo etapų. Nuo to, kaip gerai bus atrinkti ėminiai, priklauso grūdų partijos tyrimo tikslumas.
Vienas svarbiausių grūdų kokybės rodiklių – spalva, rodanti ne tik natūralias grūdo savybes bet ir jo šviežumą. Šviežiais grūdais laikomi tie grūdai, kuriuose neįvyko jokių pokyčių, veikiant nepalankioms sąlygoms augimo, nuėmimo ir saugojimo metu. Grūdas turi turėti lygų, natūraliai blizgantį paviršių, tai kultūrai būdingos spalvos. Spalva lyginama su laboratorijoje turimais etalonais.
Kitas itin svarbus kokybės rodiklis – kvapas. Kokybiški grūdai neturi turėti jokių kitų, jiems nebūdingų kvapų. Pašaliniai kvapai dažniausiai atsiranda dėl piktžolių, turinčių sudėtyje eterinių aliejų, taip pat dėl kitų priemaišų ir pašalinių medžiagų. Blogas kvapas atsiranda dėl mikroorganizmų, taip pat dėl laikymo nešvariuose sandėliuose ar transportavimo be atitinkamo apdorojimo. Neigiamas kvapas gali atsirasti jei šalia auga kumarinas, česnakai, peletrūnas, kalendra ir kiti augalai. Savitas labai nemalonus kvapas atsiranda dėl didelio erkių kiekio grūduose. Kvapas taip pat gali atsirasti dėl pelėsių. Skonis nustatomas tuo atveju, jei grūdų šviežumą negalima nustatyti pagal kvapą. Skonis gali būti saldus, rūgštus, sūrus ir kartus. Sudygę grūdai būna saldaus skonio, supelyję turi rūgštų prieskonį, grūdai, turintys peletrūno priemaišų, būna kartoko skonio. Jei buvo nustatytas vienas iš šių požymių, reikia nustatyti taip pat ir kiekį sudygusių, pažeistų, patamsėjusių grūdų.
You must be logged in to post a comment.