Trečiadienis , 26 sausio 2022
Pagrindinis / Įvairenybės / IZRAEYJE PRISTATOMAS DINGĘS LITVAKŲ PASAULIS GERARDO BAGDONAVIČIAUS KŪRINIUOSE

IZRAEYJE PRISTATOMAS DINGĘS LITVAKŲ PASAULIS GERARDO BAGDONAVIČIAUS KŪRINIUOSE

2016 metų vasario 17 dieną Tel Avivo dailės muziejuje (Izraelis) atidaroma paroda „Dingęs litvakų pasaulis Gerardo Bagdonavičiaus kūriniuose“ iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių. Paroda veiks iki kovo 17 dienos, vėliau bus eksponuojama kitose švietimo bei kultūros įstaigose Izraelyje.

2

Kelis šimtmečius Lietuva buvo vienas iš pagrindinių žydų kultūros centrų pasaulyje. Šimtmečius gyvavusi litvakų istorija nutrūko per Holokaustą, tuo metu buvo sunaikinta beveik visa Lietuvos žydų bendruomenė, o kartu ir kultūrinis bei meninis jos paveldas. Šiandien apie tai primena tik pavieniai išlikę pastatai, rašytiniai šaltiniai, žmonių prisiminimai ir ikonografinė medžiaga.

Šiaulių „Aušros“ muziejus rinkiniuose saugoma išskirtinė judaikos ikonografija – dailininko Gerardo Bagdonavičiaus piešiniai – kurių kopijos išvežtos į Tel Avivo dailės muziejų.

G. Bagdonavičius gimė 1901 m. Radviliškyje, mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje. Pirmojo pasaulinio karo banga visą šeimą nubloškė į Rusijos gilumą. Šešeri metai, praleisti karo ir revoliucijos apimtoje Rusijoje, nepraėjo veltui, jaunasis G. Bagdonavičius išnaudojo visas galimybes siekti išsilavinimo, dailės mokslo. 1921 m. šeima grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Šiauliuose, kur G. Bagdonavičius užsiėmė pedagogine veikla ir menine kūryba.

Dailininkas pasižymėjo plačiu akiračiu, įvairiapusiais interesais ir buvo unikalus, universalus menininkas – grafikas, tapytojas, scenografas, knygų ir žurnalų iliustruotojas, ekslibrisų kūrėjas, pedagogas, fotografas, vienas iš pirmųjų Lietuvos dizainerių, net architektas, kolekcininkas, pianistas mėgėjas, etnografas.

Menininko kūryboje labai reikšmingi įvairia tapybos ir grafikos technika sukurti gamtos ir urbanistiniai peizažai, architektūros vaizdai. G. Bagdonavičius mokėjo perteikti miestų ir miestelių tikrovę, mėgo rašyti aiškinamuosius tekstus. Ši jo kūryba yra vertinga ne tik meniniu, bet ir istoriniu požiūriais.

Ypatingą vietą kūrybiniame dailininko palikime užima Lietuvos žydų tema. Tai Šiaurės ir Vidurio Lietuvos miestų ir miestelių sinagogų, kurių šiandien išlikę mažai, piešiniai. Daug dėmesio kūryboje dailininkas skyrė specifinėms interjerų detalėms, baldams, kulto reikmenims. Unikalūs ir dailininko piešti charakteringi tarpukario Lietuvos žydų portretai. Jie tarsi prikelia iš užmaršties ano meto sinagogų lankytojus.

Sinagogos ir jų ikonografija yra neatskiriama Lietuvos kultūros paveldo dalis bei ypač svarbūs šaltiniai žydų istorijai, kultūrai, architektūrai, paveldui tyrinėti.

Informaciją teikia Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza, tel. (8 41) 52 43 90 ir Dailės skyriaus vedėja Odeta Stripinienė, tel. (8 41) 43 96 75.

Taip pat skaitykite

renginiai

Šeši pamąstymai apie renginius

Kalbėsime apie renginius. Tai jau supratote iš antraštės. Tačiau nežinote, kokie gi tie šeši pamąstymai. ...