Avietės – vieni iš tų sodo augalų, kurie gali džiuginti uogomis daug metų. Tačiau ilgainiui net ir gerai prižiūrimas avietynas pradeda silpti: uogos smulkėja, stiebai tankėja, derlius mažėja, o tarp augalų atsiranda vis daugiau piktžolių. Tokiu metu dažnai kyla klausimas – ar seną avietyną dar verta gelbėti, ar geriau sodinti naują?
Gera žinia ta, kad avietes galima atnaujinti gana paprastai. Tam nebūtinai reikia pirkti daug naujų sodinukų. Jei avietynas dar nėra visiškai nusilpęs, galima pasinaudoti jau augančiais ūgliais ir palaipsniui suformuoti sveikesnę, tvarkingesnę uogų lysvę.
Kada avietyną verta atnaujinti?
Pirmasis ženklas, kad avietynui reikia dėmesio, yra per tankiai suaugę stiebai. Kai avietės ilgai neprižiūrimos, jos ima plisti į šonus, išleidžia daug silpnų atžalų, o stipresniems stiebams pradeda trūkti šviesos ir vietos. Dėl to augalai prasčiau vėdinasi, dažniau serga, o uogos būna smulkesnės.
Kitas signalas – mažėjantis derlius. Jei anksčiau iš to paties ploto priskindavote daug uogų, o dabar derlius kasmet vis kuklesnis, verta peržiūrėti, kaip auga stiebai. Galbūt dalis jų seni, pažeisti, per arti vienas kito arba auga netinkamoje vietoje.
Avietyną verta atnaujinti ir tada, kai jis „pabėga“ iš savo vietos. Avietės mėgsta plisti šaknų atžalomis, todėl po kelerių metų jų galima rasti ten, kur iš pradžių visai neplanavote. Užuot kovojus su visomis atžalomis, geriausias ir stipriausias galima panaudoti naujai lysvei.
Kaip panaudoti jaunus ūglius?
Vienas paprasčiausių būdų atnaujinti avietyną – atrinkti sveikus jaunus ūglius. Jie dažniausiai išauga šalia pagrindinių krūmų. Reikėtų rinktis tvirtus, nepažeistus, gerai išsivysčiusius augalus. Silpnus, labai plonus ar ligotai atrodančius ūglius geriau pašalinti.
Jei domina išsamesnis procesas, verta pasidomėti, kaip dauginti avietes skirtingais būdais – šaknų atžalomis, auginiais ar krūmo dalijimu. Išorinis straipsnis gali tik supažindinti su pagrindine idėja, o detalesnė informacija padeda išvengti klaidų persodinant.
Jaunus ūglius geriausia perkelti į iš anksto paruoštą vietą. Dirva turėtų būti puri, neužmirkstanti, bet pakankamai derlinga. Avietėms svarbu saulėta vieta, nes pavėsyje jos auga silpniau ir dera prasčiau. Sodinant reikėtų palikti pakankamai tarpo, kad ateityje stiebai nebūtų suspausti.
Ką daryti su senu avietynu?
Atnaujinant avietyną nebūtina visko išrauti iš karto. Dažnai patogiau tai daryti etapais. Pirmiausia galima pašalinti senus, silpnus ir ligotus stiebus, išretinti per tankiai augančias vietas, o perspektyviausius jaunus ūglius palikti arba persodinti.
Po derliaus nuėmimo svarbu išpjauti tuos stiebus, kurie jau derėjo. Jie kitais metais dažniausiai nebebus naudingi, todėl tik tankins avietyną. Palikus per daug stiebų, augalai eikvoja jėgas, prasčiau vėdinasi, o uogoms trūksta šviesos.
Taip pat verta pasirūpinti mulčiu. Jis padeda išlaikyti drėgmę, mažina piktžoles ir palaiko stabilesnę dirvos temperatūrą. Tam gali tikti nupjauta žolė, kompostas, šiaudai ar kitos organinės medžiagos, jei jos švarios ir be sėklų.
Atnaujintas avietynas ne visada duoda gausų derlių iš karto, tačiau po metų ar dvejų skirtumas dažnai būna akivaizdus. Tvarkingesni stiebai, daugiau šviesos, sveikesnė dirva ir tinkamai parinkta vieta leidžia avietėms vėl augti stipriai. Svarbiausia – neatidėlioti, kol senas avietynas visiškai nusilps.
You must be logged in to post a comment.