Vienas iš labiausiai paplitusių vandentiekio įsirengimo būdų yra naudojant šulinio vandenį. Tai yra ekonomiškesnis ir lengviau įgyvendinamas būdas, lyginant su gręžiniais. Be to ir eksploatavimas tokio sistemos yra gerokai paprastesnis. Šuliniai yra gan populiarūs įrengimai net ir mūsų laikais, kai tiesiogiai savo funkciją jie atlieka ne taip ir dažnai, kalbant apie vandens sėmimą kibirais ir jo panaudojimą ūkyje. Visgi jų panaudojimas vandentiekio sistemos įrengime yra labai patrauklus sprendimas. Žinoma šis būdas turi savo privalumų ir trūkumų, su kuriais siūlome susipažinti ir nuspręsti ar toks variantas tiktų jūsų namui, bei įvertinti ko reikės kad namai būtų aprūpinti vandeniu iš turimo šulinio.
Kaip jau buvo paminėta, vienas pagrindiniu tokio vandentiekio įrengimo pranašumų yra pakankamai nedidelės išlaidos. Be to, net ir dingus elektrai, visada lieka galimybė pasisemti vandens tradiciniu būdu, naudojant kibirą. Šulinio įrengimui nereikia jokių papildomų leidimų, jį galite išsikasti tinkamoje vietoje. Tačiau kalbant apie trūkumus, verta paminėti tai, kad vandens kokybė paviršutiniuose sluoksniuose retai būna tinkama gėrimui ir maisto gamybai. Taigi teks pasirūpinti gerokai gilesniu šuliniu, arba papildomų filtrų įrengimu. Gilus šulinys bus reikalingas ir tada kai name gyvens daugiau gyventoju, ir vandens suvartojimas tam tikrai momentais bus pakankamai didelis. Nereikia pamiršti ir apie šulinių valymą, skirtingai nuo gręžinių, juos reikia valyti bent 1-2 kartus per metus.
Įrenginėjant pačią sistemą galimi du paplitę variantai. Vienu atveju naudojama vandens talpa, kurios pagalba sukuriamas slėgis ir vanduo paskirstomas po visą sistemą, arba slėgio sukūrimui naudojami hidroforai. Vienu ar kitu atveju bus reikalingi elektriniai vandens siurbliai, kuriu pagalba vanduo paduodamas iš šulinio į vieną pačią vandenkelio sistemą. Įprastai jie yra tiesiog patalpinami į patį šulinį ir pumpuoja vandenį iki talpos arba hidroforo.
You must be logged in to post a comment.