Trečiadienis , 26 sausio 2022
Pagrindinis / Gyvenimas / Solistė iš Belgijos Lieselot De Wilde: „LIETUVIAI – PATI GERIAUSIA PUBLIKA“ (interviu)

Solistė iš Belgijos Lieselot De Wilde: „LIETUVIAI – PATI GERIAUSIA PUBLIKA“ (interviu)

Šią savaitę Chaimo Frenkelio vasaros festivalio lankytojams pirmiesiems pristatytas muzikinis projektas „Kelias į Neapolį“,  planuojami dar du tokie pasirodymai kituose Lietuvos miestuose. Saulėtas vakaras, gaivus vėjas ir nuostabi parko aplinka padėjo atlikėjams sukurti atitinkamą nuotaiką ir užkariauti klausytojų simpatijas vienomis iš gražiausių, žaismingo šarmo ir jautrios romantikos kupinomis  dainomis. Renginio vedėja Raimonda Sližienė pagal solistės Lieselot De Wilde paruoštus ir Gabrielės Sližytės iš anglų kalbos išverstus tekstus išsamiai ir poetiškai pristatė kiekvieną koncerte nuskambėjusią dainą. Pati solistė Lieselot De Wilde Lietuvoje vieši pirmąkart, tačiau spėjo pamilti šalį, kultūrą ir publiką. Apie neapolietiškas dainas, solistės kasdienybę ir prieš metus sukurtą duetą su Peter Verhelst sopranas iš Belgijos Lieselot De Wilde papasakojo prieš koncertą Šiauliuose.

– Kodėl šiam projektui parinkote būtent neapolietiškas dainas?

– Tiesą sakant, būtent šių dainų atsiradimas projekte buvo visiškas atsitiktinumas. Prieš metus atlikę itališkų dainų koncertą su Peter Verhelst nusprendėme sukurti duetą „Bel Ayre“, nes organizatorius, vos mums nulipus nuo scenos, užsakė kitą pasirodymą, tačiau anuomet mes neturėjome repertuaro, atliekamo kartu. Kadangi Peter Verhelst yra labiau džiazo atlikėjas, o aš –  klasikinių kūrinių dainininkė, reikėjo rasti repertuarą, tinkantį ir patinkantį mums abiems. Pradėjau ieškoti informacijos internete ir aptikau dainą, kurią įsimylėjau.

Nuotraukų autorius – Edvardas Tamošiūnas
Nuotraukų autorius – Edvardas Tamošiūnas

– Kokia tai buvo daina?

– Tai viena iš pačių populiariausių neapolietiškų dainų „Era de Maggio“. Joje pasakojama apie gegužės mėnesį sode stovinčią jauną porą, kuri turi išsiskirti, nes vaikinas – karys. Merginai paklausus, kada šis sugrįš, jis pažada kitąmet, kai vėl žydės sodai. Tokios romantiško ilgesio, subtilios erotikos, nuoširžios meilės, žaismingo šarmo ir viliokiško šėlsmo kupinos neapoliečių dainos. Kadangi jų istorija prasideda dar XII a., ištisus šimtmečius kauptame dainų lobyne yra daugiau nei 25 000 kūrinių. Ir beveik kiekviename jų melodingai pasakojama kasdieniškai paprasta, suprantama ir įdomi istorija. Neapolyje šias dainas atlieka visi: nuo gatvės muzikanto iki klasikos ir folkloro atlikėjų, todėl šiuos kūrinius galima įvairiai interpretuoti, nėra reikalavimų, kaip būtent jį turi atlikti.

– Pomėgis dainuoti virto jūsų darbu?

– Ne visai. Mano pomėgis ir vaikystės svajonė buvo tapti aktore. Nors dainavau choruose, tik kartais pamąstydavau apie dainininkės karjerą. Mama man patarė tapti operos soliste, tuomet aktorystę galėsiu derinti su dainavimu. Bet anuomet dainavimą įsivaizdavau labiau kaip pramogą, o ne rimtą darbą, profesiją. Galbūt todėl save, kaip klasikinės muzikos atlikėją, atradau gana vėlai.

– Kada supratote, kad pasirinksite dainininkės kelią?

– Jau buvau aštuoniolikmetė. Mano draugė, grojanti violončele, ruošėsi mokytis konservatorijoje, išgirdusi mane dainuojant, ji pagyrė balsą, tada susimąsčiau ir nusprendžiau mokytis dainavimo, vėliau įstojau į konservatoriją. Ypač pamėgau Renesanso ir Baroko muzikos kūrinius. Mėgstu dirbti ir su šiuolaikiniais kompozitoriais, atlikti jų kūrinius. Neapoliečių dainų programa  tapo artima, man tai – savotiškas eksperimentas, buvo įdomu, kaip mano balsas derės su gitarų, smuiko ar mandolinos skambesiu.

– Ką žinojote apie Lietuvą prieš čia atvykdama?

– Tai nėra ta šalis, apie kurią Belgijoje pasakojama vadovėliuose. Būsiu atvira: nežinojau praktiškai nieko, tačiau jau spėjau pamilti Vilnių. Kolega Chris Ruebens su žmona mums surengė ekskursiją po šį unikalios istorijos neįtikėtinai žavų miestą. Man tai paliko didžiulį įspūdį. Maistas čia puikus, jau ragavau cepelinų, niekada nesu ragavusi nieko panašaus, tikrai skanu.

– Ar skiriasi mūsų publiką nuo Belgijos klausytojų?

– Mane nustebino publikos dėmesingumas. Belgijoje labai retai gaunu gėlių, o čia nulipau nuo scenos su pilnu glėbiu. Nors tai pirmasis koncertas Lietuvoje, tačiau iš Šiaulių išsivežu pačius geriausius prisiminimus. Nepaisant to, kad į sceną lipau kelias dienas kankinama siaubingos migrenos, šiauliečiai pripildė mano širdį šilumos, meilės ir gerumo.

Teksto autorė – Eva Kazlauskienė

Taip pat skaitykite

Oras vanduo sistema – vienas iš praktiškiausių sprendimų

Šiomis dienomis norint šildytis namu ir kartu vandenį galima atrasti tikrai nemažai skirtingų būdų tą ...