Antradienis , spalio 22 2019
Pagrindinis / Įvairenybės / LIETUVOS IR LATVIJOS – NEPRIKLAUSOMYBIŲ ŠIMTMEČIAMS SKIRTA PARODA

LIETUVOS IR LATVIJOS – NEPRIKLAUSOMYBIŲ ŠIMTMEČIAMS SKIRTA PARODA

ŠIAULIŲ „AUŠROS“ MUZIEJUS BUVUSIOJE MINTAUJOS GIMNAZIJOJE ATIDARO PARODĄ, SKIRTĄ DVIEJŲ VALSTYBIŲ – LIETUVOS IR LATVIJOS – NEPRIKLAUSOMYBIŲ ŠIMTMEČIAMS

2016 metų lapkričio 16 dieną 16.00 valandą G. Eliaso Jelgavos istorijos ir meno muziejuje – buvusioje Mintaujos gimnazijoje – atidaroma tarptautinė paroda ir pristatoma parodos knyga „Nepriklausomų valstybių – Lietuvos ir Latvijos – kūrėjai Mintaujos gimnazijoje“. Renginyje dalyvaus LR ambasadorius Latvijoje Artūras Žurauskas, susigiminiavusių miestų – Šiaulių ir Jelgavos – vadovai, Latvijos Respublikos Saeimos ir LR Seimo nariai.

paroda-latvijoje

Artėjantys dviejų kaimyninių šalių – Lietuvos ir Latvijos – Nepriklausomybių 100-mečių jubiliejai, kurie bus minimi 2018 m., paskatino atkreipti dėmesį į išskirtinę švietimo instituciją – Mintaujos (dabar Jelgava, Latvija) gimnaziją, kurioje mokėsi būsimieji Latvijos Respublikos Prezidentai Janis Čakstė ir Albertas Kviesis, Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona, Ministrai Pirmininkai: Mykolas Sleževičius, Vytautas Petrulis, Juozas Tūbelis, Vladas Mironas bei gausus būrys abiejų šalių politikos, ekonomikos, mokslo, kultūros ir meno atstovų, darbu ir kūryba prisidėjusių prie abiejų šalių suklestėjimo.

Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus Raimundo Balzos ir G. Eliaso Jelgavos istorijos ir meno muziejaus direktorės Gitos Grasės bendru sutarimu Šiaulių „Aušros“ muziejus inicijavo projektą, kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė. Projekto tikslas – muziejinėmis priemonėmis – paroda ir knyga – per Mintaujos gimnazijos moksleivių likimus papasakoti Lietuvos ir Latvijos kelią į Nepriklausomybę, perteikti nepriklausomų valstybių istorijos fragmentus.

Parodą parengė, eksponatus atrinko ir tekstus sukūrė Virginija Šiukščienė (parodos koncepcijos autorė ir projekto vadovė), dr. Gintas Putikis (Jelgava), Birutė Lukošiūtė, Gabrielė Jasiūnienė. Paroda parengta lietuvių ir latvių kalbomis, tekstų vertėja ir konsultantė – Šiaulių universiteto docentė dr. Regina Kvašytė. Parodos dizainerė – Zita Šulcienė. Parodoje eksponuojami originalūs eksponatai ir eksponatų kopijos iš 29 abiejų šalių atminties institucijų ir 6 privačių archyvų bei kolekcijų.

Parodos koncepcija grindžiama dvipusiškumu – pristatomi dviejų tautų atstovai, kurie mokėsi Mintaujos gimnazijoje ir prisidėjo prie nepriklausomų valstybių kūrimo, dviejų valstybių Nepriklausomybių paskelbimo faktai, valstybingumo simboliai. Paroda pradedama Mintaujos gimnazijos istorija, pristatomos ryškiausios XIX a. II p. asmenybės: gimnazijos mokiniai – žymiu tautosakininku, publicistu tapęs Krišjanis Baronas, latvių teatro tėvu vadinamas Adolfas Alunanas, gimnazijos mokytojas Jonas Jablonskis, skleidęs lietuvišką dvasią, apie save būręs lietuvius gimnazistus ir daręs įtaką jų nuotaikoms ir tolesnio kelio pasirinkimui. J. Jablonskio aplinkoje prieglaudos ieškojo ir 1893 m. į Mintaują vikaru paskirtas Juozas Tumas-Vaižgantas. J. Jablonskis į Mintaują parkviesdino rašytoją Liudviką Didžiulienę-Žmoną, kuri įkūrė lietuvybės židiniu tapusį moksleivių bendrabutį – pensioną, globojo lietuvius moksleivius. Lietuviai gimnazistai Mintaujoje būrėsi į būrelius ir draugijas, iš kurių garsiausia – „Kūdikio“ draugija, veikusi 1890–1899 m. Draugijos nariai kartu su kitais gimnazistais 1896 m. aktyviai pasipriešino rusinimo politikai – gimnazijos vadovybės vertimui melstis rusų kalba, dėl to dalis moksleivių buvo pašalinti iš gimnazijos be teisės į ją sugrįžti.

Iš gausaus Mintaujos gimnazijos moksleivių būrio išskirti svarbiausi abiejų šalių Nepriklausomybės laikotarpio politikos veikėjai – Prezidentai A. Smetona, J. Čakstė, A. Kviesis, Lietuvos Ministrai Pirmininkai: M. Sleževičius, Ernestas Galvanauskas (mokėsi Mintaujos realinėje gimnazijoje), V. Petrulis, J. Tūbelis, V. Mironas, latvių politikai Frydrichas Vesmanis ir Francis Trasunas. Vienas iš žymiausių lietuvių tautinio atgimimo veikėjų – Jonas Šliūpas – pristatomas kaip bendros abiejų tautų valstybės kūrimo ideologas ir iniciatorius. Kaip asmenybė, vienijusi abi tautas, pristatomas lietuvis kunigas Kazimieras Jasėnas. Baigęs Mintaujos gimnaziją, tolimesnį savo gyvenimą jis susiejo su Latvija: kunigavo įvairiose parapijose, statė katalikų bažnyčias, leido knygas, mokytojavo Mintaujos gimnazijoje. Paroda baigiama dviejų buvusių gimnazistų, dailininkų – lietuvio Petro Kalpoko ir latvio Gederto Eliaso – asmenybių ir kūrybos pristatymu.

Paroda 2016 m. lapkričio 16 d. – 2017 m. sausio 25 d. bus eksponuojama Latvijoje, G. Eliaso Jelgavos istorijos ir meno muziejuje, 2017 m. vasario 16 d. – balandžio 30 d. – Šiaulių „Aušros“ muziejuje, vėliau – įvairiose Lietuvos ir Latvijos institucijose.

Paroda ir parodos knyga „Nepriklausomų valstybių – Lietuvos ir Latvijos – kūrėjai Mintaujos gimnazijoje“ įprasmina abiejų šalių – Lietuvos ir Latvijos – Nepriklausomybių 100-mečius ir prisideda prie abiejų tautų istorinės atminties formavimo.

Informaciją teikia Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja Virginija Šiukščienė tel. 8 41 524398; 8672 2 11 52.

Taip pat skaitykite

Skalbimo priemones rinkitės labai atsakingai – ekologija turėtų būti pirmoje vietoje

Jei šiuo metu svarstote, kokias skalbimo priemones jums vertėtų pasirinkti, nepamirškite, kad labai didelį dėmesį ...